• ji radikaliai skiriasi nuo dominuojančios linijinės ekonomikos;
• ją įkvėpė gamtos pasaulio nuolatinio medžiagų perdirbimo ir regeneravimo taisyklės;
• ji sukurta remiantis šiais principais: pakartotinio naudojimo, perdirbimo, perprojektavimo, perdarymo, sumažinimo ir regeneravimo per visą sistemą – nuo gamybos iki vartojimo ir kiekviename lygmenyje – nuo konkrečių produktų ir paslaugų iki makroekonomikos;
• siekiant įgyvendinti tvarią ekonominę, socialinę ir aplinkos plėtrą dabartinės ir ateities kartų labui.
yra dominuojantis šiandienos rinkos ekonomikos modelis. Gamyba, paskirstymas ir vartojimas organizuojami kaip veiksmų seka išilgai vienos krypties tiekimo grandinių, kurios turi pradžią (išteklių tiekimas) ir pabaigą (panaudotų medžiagų išmetimas). Tokiu „imti-gaminti-išmesti“ režimu vertė daugiausia kuriama (plačiai arba intensyviai) panaudojant gamtos ir žmogiškuosius išteklius. Dėl reguliavimo sistemos, kuri palaiko linijinę ekonomiką, ūkio subjektai neturi atsižvelgti į jų veiklos neigiamo poveikio aplinkai sąnaudas ir daugeliu atvejų jiems netaikomi jokie naudojimosi grynaisiais gamtos ištekliais apribojimai, be jų finansinės galios suteiktų ribų.
yra pereinamasis tarp linijinės ir žiedinės ekonomikos modelis. Jame efektyviai išteklius naudojančios ir aplinkai draugiškos technologijos yra taikomos atskirose tiekimo grandyse, sudarydamos sąlygas vadovautis tokiais žiedinės ekonomikos principais kaip perdirbimas, perdarymas, kompostavimas ir energijos regeneravimas. Sistema vis dar sukuria gamtos ir žmogiškųjų išteklių „atliekas“, kurios išmetamos jų neatkuriant ir nesugrąžinant atgal į ekonominius ciklus (arba žmonėms vartoti).
apima grupę gamybos ir vartojimo principų, kurie iš esmės skiriasi nuo linijinio „imti-gaminti-išmesti“ režimo, ir yra kur kas daugiau nei raginimas įgyvendinti „žalius“ sprendimus. Tam reikia platesnio ir išsamesnio iš esmės alternatyvių sprendimų modelio per visą produktų gyvavimo ciklą ir adaptuoti gamybos ir vartojimo ciklo uždarymo modelius visoje ekonomikos sistemoje. ŽE paremta vertės kūrimu atkuriant, regeneruojant ir pakartotinai naudojant išteklius, taip pat nenutrūkstamomis susijusių išteklių srautų pakopomis. ŽE įgalina naujų tipų verslo modeliai ir technologijos, naujos vartojimo formos, kurios atmeta nuosavybę ir pasikliauja aktyviais „naudotojais“, o ne pasyviais „vartotojais“, taip pat naujų tipų viešos infrastruktūros, teisės aktai ir politikos, skatinantys mažinti išteklių naudojimą.
Šiandienė linijinė rinkos ekonomika apima kai kuriuos žiedinius aspektus, pvz., perdirbimą, priežiūrą, kompostavimą ir kitus, taip pat yra skirta optimizuoti ir taupiai naudoti bet kokius gamybos išteklius. Bet net jei toji ekonomika bando apsaugoti aplinką ir padidinti ekonominį efektyvumą, ji negali sumažinti atliekų ir gamtos išteklių naudojimo. Žiedinė ekonomika turi potencialą pasiūlyti sisteminę pertvarką bei pertvarkyti gamybą, paslaugas bei vartojimą visose vertės grandinėse ir skirtingose vertės grandinėse darydama didesnį poveikį ekonomikai ir aplinkai.
Žemiau esančioje lentelėje mes atskiriame dvi žiedinės ekonomikos įgyvendinimo fazes. ŽE 1.0 apima žiedinius elementus ir inovacijas, kurie taikytini įmonės lygiu ir bus taikomi artimiausiu metu. ŽE 2.0 siekia sisteminio perėjimo ir atspindi perėjimą prie naujos socialinės-ekonominės ir techninės-ekonominės paradigmos.
linijinė ekonomika | žalioji ekonomika / tvari | žiedinė ekonomika 1.0 | žiedinė ekonomika 2.0 | |
---|---|---|---|---|
Moto | Imti-gaminti-naudoti-išmesti | Nuo lopšio iki kapo | Nuo lopšio iki lopšio | Erdvėlaivio žemė |
Ekonominės vertės kūrimas | Augimas plačiai ar intensyviai naudojant išteklius | Investicijos į tvarias technologijas ir jų inovacijos | Žiedinių išteklių projektavimo inovacijos nišos lygmeniu | Konkurecingas / teisingas pozicionavimas atsirandančiame žiediniame išteklių režime |
Turizmo gamybos ekonomika | Turistų skaičiaus arba pelno iš vieno svečio padidinimas | Stengiamasi padaryti, kad vykdomos verslo veiklos būtų (ekologiškai, socialiai ir ekonomiškai) tvarios | Visi išteklių srautai per turizmą suvokiami kaip galimybė sukurti pelno duodančius žiedinius srautus ir vertės grandines | Sisteminis perėjimas ir pritaikymas prie žiedinio išteklių režimo |
Turizmo vartojimo ekonomika | Hedonistiniai, prabangos potyriai | Prabangi tvarių vietų ir bendruomenių patirtis „su kuprine ant pečių“ | Viešbučiai ir turizmo paslaugos žymimos „gyvenimo ŽE ženklais“, kad būtų galima tyrinėti santykius tarp kultūros / kasdienio gyvenimo ir aplinkos | Būti matomam |
Energijos technologijos | Paremta iškasenomis. Nuolatinis technologinių pajėgumų ir efektyvumo gerinimas | Perėjimas prie tvarių, ne anglies pagrindo energijos šaltinių. Energijos vartojimo optimizavimas ir vartojimo mažinimas | Perėjimas prie tvarių, ne anglies pagrindo energijos šaltinių. Energijos vartojimo optimizavimas ir vartojimo mažinimas | Visų energetinių sistemų perėjimas per regeneravimą į nuolatinius žiedinius energijos šaltinius |
Atliekos | Šalinti kuo greičiau ir pigiau | Sukurti kuo mažiau atliekų ir šalinti jas kuo ekologiškiau | Atliekos yra „ištekliai be vietos“ | Visų gamtos išteklių naudojimo sistemos sukurtos taip, kad būtų žiedinės (nepertraukiamai naudojamos) |
Vanduo | Išgauti-naudoti-valyti- išleisti į upes ir vandenynus, leisti ekosistemoms natūraliai atsinaujinti | Išgauti-naudoti-valyti kuo daugiau vandens valymo įrenginiais. Likusį vandenį išleisti į upes ir vandenynus, leisti ekosistemoms natūraliai atsinaujinti | Namuose ir įstaigose įrengtos buitinio vandens sistemos | Visuose regionuose įrengtos žiedinės vandens sistemos, kurios suprojektuotos su atskiromis fekalinių nuotekų, buitinių nuotekų ir kilnojamomis vandens sistemomis |
Dominuojantys verslo modeliai | Prekių ir paslaugų gamyba / tiekimas | Aukštųjų technologijų ekologiškų sprendimų ir patarimų kūrimas bei pristatymas | Esamų technologinių produktų priežiūra, remontas ir projektavimas jų ilgaamžiškumui užtikrinti | Žiedinių technologijų ir materialiųjų bei nematerialiųjų išteklių srautų integravimas |
ŽE koncepcija paremta keliais organizaciniais principais, kurie atspindi pagrindines veiklas. Literatūros šaltiniuose galima rasti kelis bandymus suformuluoti šiuos principus. Žemiau pateikiame populiariausius:
3R principas: Reduction, Reuse and Recycle – sumažinti, pakartotinai naudoti ir perdirbti
6Rs principai, formuluojamas kaip Reuse, Recycle, Redesign, Remanufacture, Reduce, and Recover – pakartotinis naudojimas, perdirbimas, pertvarkymas, perdarymas, sumažinimas ir atgavimas
ReSOLVE – IšSPRENDIMAS – alternatyvi ŽE verslo veiksmų sistema
Verslo veiksmų sistemą sukūrė Ellen MacArthur fondas pagal tris pagrindinius 3R principus. Ji apima šešis pagrindinius veiksmus.
Perėjimas prie atsinaujinančios energijos ir medžiagų; sugrąžinti, išsaugoti ir atgaivinti ekosistemų būklę; grąžinti atgautus biologinius išteklius į biosferą.
Dalytis turtu (pvz., automobiliais, patalpomis, prietaisais); pakartotinai naudoti arba naudoti naudotus daiktus; pailginti eksploatavimo laiką atliekant techninę priežiūrą, užtikrinant patvarumą, atnaujinamumą ir kt.
Didinti produktų našumą / efektyvumą; šalinti atliekas gamybos ir tiekimo grandyse; didžiulio duomenų kiekio svertinio principo naudojimas, automatika, nuotolinis stebėjimas ir valdymas.
Uždaryti vertės grandines gaminant produktus ar komponentus; perdirbti medžiagas; anaerobinis skaidymas; biocheminių medžiagų išgavimas iš organinių atliekų.
Paversti veiklas, paslaugas ir siūlomus produktus skaitmeniniais procesais ir informacija: knygomis, muzika, kelionėmis, apsipirkimu internetu, autonominėmis transporto priemonėmis ir kt.
Senas neatsinaujinančias medžiagas pakeisti pažangiomis atsinaujinančiomis; taikyti naujas technologijas (pvz., 3D spausdinimą); rinktis produktus / paslaugas, naudojančius atsinaujinančius išteklius (pvz., įvairiarūšis transportas).
Žiedinių verslo modelių naujovės yra pagrindinis perėjimo prie žiedinės ekonomikos principas. Verslo modelis yra priemonė, kuri naudojama pavaizduoti, kaip organizacija kuria, pristato ir fiksuoja vertę. Kad galėtų gauti žiedinį verslo modelį, verslo subjektas neturi nutraukti visų savo išteklių ciklų įmonėje. Žiedinis verslo modelis taip pat gali būti tas, pagal kurį įmonė veikia kaip didesnės sistemos dalis ir prisideda prie kitų įmonių žiedinio verslo modelių, kurie kartu sukuria uždaro ciklo sistemą.
Atliekos kaip išteklių verslo modelis
Verslo modeliai, kuriais siekiama naudoti atliekas kaip išteklius, gali skatinti tarpsektorinius ir tarpciklinius ryšius, sukurdami antrinių žaliavų sąsajas.
Atliekų tvarkymo verslo modeliai, kurie aktualūs turizmo MVĮ
Trijose turizmo pagrindu veikiančiose srityse, t. y. apgyvendinimas viešbutyje, viešbučio restoranai ir SPA, suvokiama, kad įmonės gali potencialiai adaptuoti atliekų tvarkymo verslo modelius kaip savo produktų linijos dalį. Viešbučiai gali parduoti naudotus tekstilės gaminius ir patalynę, viešbučių restoranai – maisto atliekas, riebalus iš savo kanalizacijos dumblo ir kitas virtuvėje susidarančias atliekas, o SPA – specifines buitines nuotekas ir chemikalus
Ekologinis projektavimas
Ekologinio projektavimo verslo modeliai yra paremti produktais, kurie pagaminti naudojant mažiau gamtos išteklių, perdirbtų ir atsinaujinančių išteklių naudojimu ir / arba komponentų, kurie tarnauja ilgiau ir kuriuos lengviau prižiūrėti, remontuoti, pagerinti ir perdirbti, naudojimu. Galime išskirti du bendrus ekologinio dizaino verslo modelių tipus:
Ekologinio projektavimo verslo modeliai, kurie aktualūs turizmo MVĮ
Ekologinis projektavimas kaip verslo modelis gali būti taikomas visiems baldams ir su energija susijusiems produktams bei prietaisams. Ekologinis projektavimas atnaujinant viešbučius ir naujose statybose nagrinėjamas detaliau, kai analizuojame ŽE potencialą teikiant apgyvendinimo paslaugas.
Kiti žiedinio verslo modelio pavyzdžiai
ŽE yra tarsi perėjimas, kuris vyksta vartojimo pusėje, taip pat gamintojų ir vartotojų sąveika. Taigi siekiant didinti tvaresnių produktų ir paslaugų pirkimą bei naudojimą, ypač svarbu skatinti vartotojų bendrą atsakomybę. Palyginti su daugeliu kitų pramonės sektorių, turizmas vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant tvaresnius vartojimo modelius dėl glaudaus tarpasmeninio priimančiojo / svečio santykio, kuris yra neatsiejama turizmo dalis.
Socialinių dalinimosi ir vartotojų platformų populiarėjimas pastaraisiais metais liudija apie vartotojų norą ir poreikį įsitraukti ir tapti atsakingos vartotojo elgsenos dalimi bei poreikį tai daryti esant įsitraukusios bendruomenės dalimi. Turistai ir turizmo verslas vis labiau įsitraukia į bendro vartojimo praktiką, kuri pagrįsta produktų ir kito turto, pavyzdžiui, žemės ar net laiko, dalijimusi, pasikeitimu, mainais natūra, prekyba ar nuoma. Tai dažnai organizuojama tiesioginio kontakto „vartotojas-vartotojui“ pagrindu, remiantis dalijimosi internetu prekyvietėmis. Turizme tai galėtų būti vietinių kemperių ir karavanų, palapinių, plaukų džiovintuvų, baidarių, dviračių skolinimasis. Taip sumažėtų daiktų, kuriuos turistai turi gabentis iš vienos vietos į kitą, kiekis. Tokios bendro vartojimo formos yra paremtos pasitikėjimu ir socialinės sąveikos tarp kaimyninių rajonų didinimu.
Galima nauda aplinkai yra: gamtos išteklių ir energijos suvartojimo ir teršalų kiekio sumažėjimas tiek gamyboje, tiek ir ilgiau bei intensyviau naudojant esamus produktus. Tačiau yra ir sunkumų. Ilgesnis ir intensyvesnis produktų naudojimas negarantuoja jokio teigiamo poveikio aplinkai, jei jis neveiksmingas. Socialinis poveikis taip pat gali būti teigiamas ir neigiamas. Galimo teigiamo poveikio pavyzdžiai: darbo vietų kūrimas ir socialinė sąveika bei sanglauda tarp turistų ir vietos gyventojų. Tačiau taip pat gali būti ir įvairių kliūčių, dėl kurių žmonės nesiryžtų skolinti savo nuosavybės laikiniems lankytojams, įskaitant draudimo klausimus. Kadangi nuosavybė yra mūsų dabartinio vartojimo modelio pagrindas, jos praradimas yra viena didžiausių galimų kliūčių, kurios galėtų stabdyti bendro vartojimo vystymą. Tačiau bendro vartojimo modeliai pripažįstami kaip vienas geriausių galimų variantų vartotojams pereiti nuo dabartinio linijinės ekonomikos modelio prie ŽE. Tikėtina, kad daugiau vartotojų įsitrauks, jei bus lengvai prieinama informacija apie produkto savybes ir žiedinius išteklių srautus, kurie yra produktuose ir paslaugose.
žiūrėti ŽE vadovo 2.5 skyrių
Turistų aktyvumas dažnai yra didelis ir susijęs su dideliu CO2 išmetimu bei tarša, kadangi paskirties vietos, į kurias jie keliauja, dažnai yra toli nuo jų gyvenamosios vietos, todėl dažnai keliaujama lėktuvu arba automobiliu. Kai turistai atvyksta į kelionės tikslo vietą, daugeliu atvejų jie jau būna palikę didelį CO2 pėdsaką, kuris neišnyks, kad ir koks mažas neigiamas poveikis aplinkai būtų padarytas jų buvimo toje vietovėje ir jų veiklų metu. Taigi nuo pat pradžių vartojimas ir gamyba kelionėje apsunkina turizmo ekologinį tvarumą. Gausus maisto, vandens, energijos ir kitų išteklių, kurie dažnai būdingi atostogaujantiems ne namuose, vartojimas dar labiau mažina turizmo ekologiškumą ir blogina bendrą padėtį, turint omenyje ekologinį (ir socialinį) tvarumą.
Nepaisant to, turizmas iš tiesų turi potencialą skatinti perėjimą prie žiedinės, tvaresnės ekonomikos – tiek kalbant apie gamybą, tiek ir apie vartojimą.
Turizmo įmonės gali sumažinti išteklių naudojimą ir sutaupyti lėšų savo veiklos ir tiekimo grandyse, įdiegdamos žiedinius principus (mažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti, atgauti). Pavyzdžiui:
žiūrėti ŽE vadovo 1 ir 2 skyrius.
Kaip tiesioginė turizmo apibrėžimo, kaip laikino asmens buvimo geografinėje vietoje, kuri skiriasi nuo jo namų, pasekmė turizmas apibrėžiamas kaip lankymu pagrįstas paslaugų ir patirties vartojimas.
Turizmas paremtas tarpasmeniniu priimančiojo / svečio santykiu, suteikiančiu galimybę rastis giliai, vertybėmis pagrįstai sąveikai ir įtakoti svečių mąstymą bei elgseną ne tik jų svečiavimosi metu, bet ir po atostogų. Turizmas gali eksperimentuoti organizuojant kasdienį gyvenimą ir jį paįvairinti.
Žiedinė ekonomika gali tapti pagrindine santykio tarp priimančiojo ir svečio dalimi ir įtraukti bei užimti svečius tokiais būdais, kurie prisidėtų prie svečio patirties, leidžiant jam įnešti savo indėlį ir tuo pačiu metu elgtis prasmingai iš ekologinės perspektyvos.
Taigi, viešbučiai, restoranai, konferencijų centrai ir visos kelionės paskirties vietos galėtų tapti transformacinėmis gyvenimo laboratorijomis, kur svečiai įgyja patirties, žaidžia, gauna informacijos ir žinių, iš naujo apgalvoja savo kasdienį gyvenimą ir tai, kaip naudoja išteklius. Tokių transformacinių gyvenimo laboratorijų kūrimas ir veikla gali paskatinti svarbius naujų žiedinių / tvarių technologijų ir kultūros vertybių panaudojimo bei pritarimo joms procesus. Tokie kultūriniai panaudojimo procesai yra ypač svarbūs keičiant turizmo poreikius ir judant tvaresnėmis kryptimis.
žiūrėti ŽE vadovo 4 skyrių