Atsižvelgdami į tai, kad žiedinės ekonomikos idėja ir jos principai vis dar yra nauji ir turizmo pramonėje mažai žinomi, norėtume pristatyti jums ataskaitą „Paskirties vieta: žiedinė turizmo ekonomika. Perėjimo prie žiedinės ekonomikos Pietų Baltijos regiono turizmo ir svetingumo sektoriuose vadovas“. Šiame vadove pateikiamas visapusiškas požiūris į žiedinę ekonomiką. Jis tampa atspirties tašku tolesniam darbui, susijusiam su žiedinės ekonomikos paslaugų dizainu, kuris kuriamas seminarų ir individualių konsultacijų vykdant mūsų CIRTOINNO projektą metu. Šis vadovas taip pat yra turizmo verslo Pietų Baltijos regione įkvėpimo ir vertingų žinių šaltinis. Rezultatų turi būti siekiama projekto partnerių projekte dalyvaujančiuose Pietų Baltijos regionuose: Pomeranijoje (Lenkija), Klaipėdoje (Lietuva), Blekingėje, Kalmare (Švedija) ir Bornholme (Danija).

  • Circle List Image Įvadas į žiedinę ekonomiką (2 skyrius) Pateikiama žiedinės ekonomikos (ŽE) koncepcija, trumpai pristatomos teorijos, kurios pasitarnavo kaip ŽE įkvėpimo šaltiniai, taip pat aptariama, kuo žiedinė ekonomika skiriasi nuo dabartinės linijinės ekonomikos.
  • Circle List Image ŽE koncepcija: turizmas ir Pietų Baltijos regionas

    (3 skyrius). Galite susipažinti su konceptualiąja diskusija apie turizmą siekiant padėti nustatyti galimas santykines stipriąsias puses ir galimybes, susijusias su turizmo ypatybėmis, taip pat galimas kliūtis, susijusias su sektoriaus specifiškumu. Mes apibrėžiame, kas tai yra j turizmas ir tyrinėjame kai kuriuos pagrindinius iššūkius, susijusius su aplinkos tvarumu.

  • Circle List Image Turizmo ir svetingumo sektoriai žiedinėje ekonomikoje

    (4 skyrius). Pateikiamos žiedinės ekonomikos koncepcijos, kurias pristatėme ankstesniuose skyriuose ir kurios buvo taikomos trims svarbiausioms turizmo ir svetingumo sektoriaus sritims, kaip susitarė CIRTOINNO partneriai. Tai yra:

    • apgyvendinimas;
    • viešbučio restoranas;
    • SPA sektorius.

Cirtoinno Vadovas

Autoriai: Centre for Regional and Tourism Research, Denmark

• Jesper Manniche (kultūros ir globalių studijų srities filosofijos daktaras)

• Karin Topsø Larsen (švietimo planavimo srities filosofijos daktarė)

• Rikke Brandt Broegaard (tarptautinės plėtros studijų srities filosofijos daktarė)

• Emil Holland (geografijos srities filosofijos daktaras)

Bendradarbiai:

Pomeranijos plėtros agentūra (Lenkija):

  • Anna Dziadkiewicz (ekonomikos srities filosofijos daktarė), Lenkijos mokslų akademijos Skysčių srauto mašinų institutas, Lenkija;
  • Patryk Chaja (inžinerijos srities filosofijos daktaras),
  • Marta Kierek (mokslų magistrė, inžinerija).

Energikontor Sydost AB (Švedija):

  • Andre Benaim (mokslų magistras), strateginis vadovavimas siekiant tvarumo, licencijuotas inžinierius,
  • Katrine Svensson (biologijos mokslų magistrė),
  • Roger Gunnarsson;

Strateginės savivaldos institutas (Lietuva):

  • Stasys Paulauskas (filosofijos daktaras (taikomoji sociologija), virtualumo, inovacijų, strateginės savivaldos, jūrinės ir išmaniosios energijos profesorius),
  • Aleksandras Paulauskas (elektros inžinerijos ir valdymo bei tarptautinės jūrų teisės mokslų magistras);

Linnaeus universitetas (Švedija):

  • Lina Lindell (aplinkos mokslų filosofijos daktarė),
  • Setayesh Sattari (industrinio marketingo srities filosofijos daktarė),
  • Arash Kordestani (industrinio marketingo srities filosofijos daktaras),
  • Hans Allmér (marketingo lektorius).

Content

  1. Introduction

1.1 The purpose, target group and background of the report

1.2 The Circular Economy – a new development paradigm

1.3 Toward a circular economy within tourism in the Baltic Sea Region

1.4 The aims and methodology of the handbook

1.5 The structure of the handbook

  1. An introduction to the Circular Economy

2.1 The history of the Circular Economy concept

2.2 Distinction between linear and circular economy

2.3 CE principles as basis for (business) action

2.4 Circular business models

2.4.1 Waste as a resource business model

2.4.2 Eco-design

2.4.3 Other examples of circular business models

2.5 Consumers in the circular economy

2.5.1 Collaborative consumption

2.6 The Circular Economy understood as a regime transition

2.6.1 Innovations – socially and contextually embedded processes

2.6.2 Socio-technological transition processes

2.6.3 Enabling and constraining factors for circular business models

2.7 Analytical framework for the CIRTOINNO Handbook

  1. The Context of CE: Tourism and the South Baltic Region

3.1 Characteristics of tourism as human activity

3.1.1 Tourism – by definition unsustainable?

3.1.2 Blue and green tourism

3.1.3 Real travels vs. virtual travels

3.1.4 Tourism consumption

3.1.5 The interpersonal host-guest relationship in tourism

3.2 The tourism sector in the partner regions

3.2.1 The socio-economic background

3.2.2 Statistics on the regional tourism sectors

3.2.3 Tourism development strategies and plans

3.2.4 Institutional and governance conditions for innovation in tourism

  1. The tourism and hospitality sectors in the circular economy

4.1 Introduction

4.2 Accommodation

4.2.1 Introduction

4.2.2 Building and construction

4.2.3 Refurbishing and decorating

4.2.4 Circular hotel operations

4.2.5 Circular practices: management, staff and guest interaction

4.2.6 Opportunities for implementing CE elements in accommodation

4.3. Food services in hotel restaurants

4.3.1 Introduction

4.3.2 Material flows in hotel restaurants in a circular economic view

4.3.3 Food waste – biological material flows related to food and beverages

4.3.4     Other material flows in the hotel restaurant sector

4.3.5 Opportunities for implementing CE elements in hotel restaurants

4.4. The spa & wellness industry

4.4.1 Introduction

4.4.2 Sustainability issues in the spa & wellness industry

4.4.3. Opportunities for implementing CE elements within the spa industry

  1. Summary and concluding discussions

Preliminary recommendations to CIRTOINNO partners

Bibliography

Už publikacijos „Paskirties vieta: žiedinė turizmo ekonomika” turinį atsako tik jos autoriai ir jis jokiu būdu neatspindi Europos Sąjungos, vadovaujančios institucijos arba jungtinio 2014–2020 m. „Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną“ programos sekretoriato požiūrio.